Hostname: page-component-586b7cd67f-2plfb Total loading time: 0 Render date: 2024-11-25T17:08:06.990Z Has data issue: false hasContentIssue false
  • English
  • Français

Human-Horse Burials in Lithuania in the Late Second to Seventh Century ad: A Multidisciplinary Approach

Published online by Cambridge University Press:  20 March 2017

Audronė Bliujienė ,
Miglė Stančikaitė ,
Giedrė Piličiauskienė ,
Jonas Mažeika  and
Donatas Butkus
Audronė Bliujienė
Affiliation:
Klaipėda University, Lithuania
Miglė Stančikaitė
Affiliation:
Klaipėda University, Lithuania
Giedrė Piličiauskienė
Affiliation:
Vilnius University, Lithuania
Jonas Mažeika
Affiliation:
Nature Research Centre, Vilnius, Lithuania
Donatas Butkus
Affiliation:
Kretinga Museum, Lithuania
Get access Rights & Permissions [Opens in a new window]

Abstract

Contemporary Lithuania, an area of the Balt cultures, is the northernmost region where burials, dated from the late second to the late seventh century ad, have been found with selected parts or whole bodies of horses. This study presents new information about these burials based on a multidisciplinary—archaeological, zooarchaeological, and chronological—approach. Our aim is to reconstruct the funeral rites and the human-horse relationships in Lithuania from the late second to the late seventh centuries ad, to refine the chronology of the horse burials in the region, and to use the new zooarchaeological data for more detailed studies of mortuary practices.

La Lituanie actuelle, occupée par les Baltes, est une zone à la limite septentrionale de l'aire de diffusion des dépôts de chevaux entiers ou de parts symboliques inhumés dans des tombes datant de la fin du IIe à la fin du VIIe siècle apr. J.-C. Notre étude présente de nouvelles données sur cette pratique funéraire. Elle adopte une approche multidisciplinaire—archéologique, archéozoologique et chronologique—dans le but de reconstruire les rites funéraires et les rapports entres les humains et les chevaux en Lituanie entre le IIe et le VIIe siècle apr. J.-C, de mieux cerner la chronologie des sépultures accompagnées de chevaux et d'utiliser les nouvelles données archéozoologiques dans l'étude détaillée des rites funéraires.

Das heutige Litauen, im Gebiet der baltischen Kulturen, ist das nördlichste Verbreitungsgebiet von Gräbern, in denen neben den menschlichen Bestattungen ganze Pferde oder Teile davon vom Ende des 2. Jahrhunderts bis zu Ende des 7. Jahrhunderts n. Chr. niedergelegt worden sind. Das Ziel dieser Studie ist es, neue Angaben über diese Grӓber anhand von multidisziplinären—archäologischen, archäozoologischen und chronologischen—Untersuchungen vorzustellen. Ein weiteres Ziel besteht darin, die Bestattungsriten und die Verhältnisse zwischen Mensch und Pferd im 2.–7. Jh. in Litauen zu rekonstruieren, die Chronologie der Pferdebestattungen im diesem Bereich zu überprüfen, und die neuen archäozoologischen Bestimmungen im wissenschaftlichen Zusammenhang mit den Bestattungsriten auszuwerten.

Keywords

LithuaniaBaltshorsehuman-horse burialszooarchaeologyradiocarbon datingchronologyLituanieBaltessépultures accompagnées de chevauxarchéozoologiedatation radiocarbonechronologieLitauenBaltenPferdeGrӓber mit Pferde- und MenschenbestattungenArchäozoologieRadiokarbondatierungChronologie
Type
Articles
Information
European Journal of Archaeology , Volume 20 , Issue 4 , November 2017 , pp. 682 - 709
Copyright
Copyright © European Association of Archaeologists 2017 

Access options

Get access to the full version of this content by using one of the access options below. (Log in options will check for institutional or personal access. Content may require purchase if you do not have access.)

References

Abaravičius, G. 1993. Mošos (Naujasodų) pilkapyno (AR-1662) (Trakų raj., Aukštadvario apyl.) archeologinių tyrimų ataskaita 1993 m. Unpublished excavation report, file 2123. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History.Google Scholar
Aleksa, K. 1955. Kapitoniškių pilkapiai IX-XII a. In: A. Tautavičius, Kapitoniškės, Rumšiškių ap., Kaišiadorių rajone, 1954 m./ir 153 m. kasinėjimai. Unpublished excavation report, file 27. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History.Google Scholar
Antanaitis Jacobs, I., Stančikaitė, M. & Kiselienė, D. 2002. Macrobotanical and Palynological Research at Two Archaeological Sites in Lithuania. Nordic Archaebotany-NAG 2000 in Umea. Archaeology and Environment, 15: 5–21.Google Scholar
Arbogast, R-M., Clavel, B., Lepetz, S., Méniel, P. & Yvinec, J-H. 2002. Archéologie du cheval. Des origines à la période moderne en France. Paris: Errance.Google Scholar
Astrauskas, A. 1998. Naujojo Obelyno kapinyno tyrinėjimai 1997 metais. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius: Institute of Lithuanian History, pp. 175–78.Google Scholar
Baltramiejūnaitė, D. & Tamulynas, L. 2015. Aukštkiemių kapinynas. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2014 metais. Vilnius: Society of Lithuanian Archaeology, pp. 133–37.Google Scholar
Banytė Rovell, R. 2001. Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais kultūrinė sritis III a.-V a. pradžioje [The West Lithuanian Stone-Circle Graves Cultural Area between the Third and the Early Fifth Centuries] (unpublished doctoral dissertation, Vilnius University).Google Scholar
Banytė-Rowell, R. 2007. Vėlyvojo romėniškojo laikotarpio žiedas iš Baitų kapinyno. Pavidalo kilmė Baltijos regiono kultūrinių ryšių plotmėje. Lietuvos archeologija, 30: 9–38.Google Scholar
Banytė-Rowell, R., Bitner-Wróblewska, A. & Reich, C., 2012. Did they Exist? The Question of Elites in Western Lithuania in the Roman and Early Migration Periods and their Interregional Contacts. Archaeologia Baltica, 18: 192–220.Google Scholar
Baranowski, T. 1996. Pochówki koni z Tumian, w woj. Olsztyńskim. Archeologia Polski, 41: 65–130.Google Scholar
Barauskas, V. 1971. Arklių griaučių tyrimo rezultatų aprašas (1970 m.). In: A. Tautavičius, Taurapilio pilkapyno, Utenos raj., kasinėjimų 1970 m. rugpjūčio mėn. ir 1971 m. kasinėjimų ataskaita. Unpublished excavation report, file 303. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History.Google Scholar
Barauskas, V. & Antanavičius, J. 1976. Pakalniškių kapinyne iškastų žirgų kaulų liekanų archeologiniai, morfologiniai bei osteometriniai tyrimai. Lietuvos Veterinarijos akademijos darbai, 11: 13–18.Google Scholar
Bartosiewicz, L. 1995. Animals in the Urban Landscape in the Wake of the Middle Ages (BAR International Series 609). Oxford: Tempus Reparatum.Google Scholar
Baublienė, J., Daugnora, L., Daugnorienė, V., Piličiauskienė, G., Trainienė, R. & Veličkaitė, S. 2005. Preliminarūs 2001–2003 m. kasinėjimų osteologinės medžiagos tyrimų rezultatai. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, pp. 291–97.Google Scholar
Beauplan, G.L. 1990. Opys Ukraïny, kil'kokh provintsii Korolivstva Pol's'koho (Guillaume Le Vasseur de Beauplan. Description d'Ukraine. First edition 1660). Kiev: Vydavnystsvo ‘Naukova Dumka’.Google Scholar
Bendrey, R. 2012. From Wild Horses to Domestic Horses: A European Perspective. World Archaeology, 44: 135–57.CrossRefGoogle Scholar
Bendrey, R., Hayes, T.E. & Palmer, M.R. 2009. Patterns of Iron Age Horse Supply: An Analysis of Strontium Isotope Ratios in Teeth. Archaeometry, 51: 140–50.Google Scholar
Bertašius, M. 2002. Vidurio Lietuva VIII–XII a. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.Google Scholar
Bertašius, M. 2005. Marvelė. Ein Bestattungsplatz mit Mittellitauischer Pferdegräber, Band I. Vidurio Lietuvos aukštaičių II – XII a. Kapinnas. Kaunas: Kauno technologijos universitetas.Google Scholar
Bertašius, M. 2009a. Marvelė. Ein Bestattungsplatz mit Mittellitauischer Pferdegräber, Band II. Marvelė žirgų kapinynas, vol. II. Kaunas: Kauno technologijos universitetas.Google Scholar
Bertašius, M., 2009b. Horse Graves, Sacrifice, and the Performers of Public Rituals. Archaeologia Baltica, 11: 305–13.Google Scholar
Bezzenberger, A. 1909. Gräberfeld bei Rubocken, Kr. Heydekrug. Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg), 22 (1900–1904): 148–93.Google Scholar
Bitner-Wróblewska, A. 2007. Netta. A Balt Cemetery in Northeastern Poland. In: Monumenta Archaeologica Barbarica, XII. Warszawa: Państwowe Muzeum Archeologiczne w Warszawie, Fundacja Monumenta Archaeologica Barbarica, pp. 7–116.Google Scholar
Bliujienė, A. 1992. Alinkos (Raistinės) pilkapiai. Lietuvos archeologija, 8: 105–27.Google Scholar
Bliujienė, A. 2011. Northern Gold: Amber in Lithuania (c. 100 to c. 1200). East Central and Eastern Europe in the Middle Ages 450–1450, vol. 18. Leiden & Boston: Brill.Google Scholar
Bliujienė, A. 2013. Romėniškasis ir tautų kraustymosi laikotarpiai. Lietuvos archeologija, volume III. Klaipėda:Klaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas..Google Scholar
Bliujienė, A. & Butkus, D. 2007. Armed Men and their Riding Horses as a Reflection of Warrior Hierarchy in Western Lithuania during the Roman Iron Age. Archaeologia Baltica, 8: 95–116.Google Scholar
Bliujienė, A. & Butkus, D. 2009. Burials with Horses and Equestrian Equipment on the Lithuanian and Latvian Littorals and Hinterlands (from the Fifth to the Eighth Centuries). Archaeologia Baltica, 11: 149–65.Google Scholar
Bliujienė, A. & Steponaitis, V. 2009. Wealthy Horsemen in the Remote and Tenebrous Forests of East Lithuania during the Migration Period. Archaeologia Baltica, 11: 185–205.Google Scholar
Brauner, A. 1916. Loshadi kurgannych pogrebenijtirapol'skogo uezda Chersonskoi gubernii. Zapiski obschestva Sel'skochoziaistva Iusznoj Rosii, 86(1): 1–252.Google Scholar
Bronk Ramsey, C. 2009. Development of the Radiocarbon Program OxCal. Radiocarbon, 43: 355–63.Google Scholar
Calkin, V.I. 1962. K istorii zhivotnovodstva i ochoty v Vostochnoi Evrope. Materialy Instytuta Archeologii, 117: 101–11.Google Scholar
Cross, P.J. 2011. Horse Burial in First Millennium ad Britain: Issues of Interpretation. European Journal of Archaeology, 14: 190–209.Google Scholar
Fern, C. 2005. The Archaeological Evidence for Equestrianism in Early Anglo-Saxon England, c. 450–700. In: Pluskowski, A., ed. Just Skin and Bones? New Perspective on Human-Animal Relation in the Historical Past (BAR International Series 1410). Oxford: Archaeopress, pp. 42–71.Google Scholar
Fern, C., 2012. Early Anglo-Saxon Culture and Funerary Ritual (c. ad 450–650): Active Mythology in a European Context. In: Pluskowski, A., ed. The Ritual Killing and Burial of Animals: European Perspectives. Oxford: Oxbow, pp. 164–83.Google Scholar
Gręzak, A. & Piątkowska-Małecka, J. 2009. Stan badań nad zwierzęcymi szczątkami kostnymi ze stanowisk badanych przez Kompleksową Ekspedycję Jaćwieską. In: Bitner-Wróblewska, A., ed. Kultura bogaczewska w 20 lat później. Materiały z konferencji, Warszawa, 26–27 marca 2003, Tom 2. Warszawa: Państwowe Muzeum Archeologiczne w Warszawie, pp. 155–72.Google Scholar
Grigalavičienė, E., 1995. Žalvario ir ankstyvojo geležies amžius Lietuvoje. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.Google Scholar
Ibsen, T. & Skvorzov, K.N. 2004. Das Gräberfeld von Berezovka/ Groß Ottenhagen - ein wiederentdeckter Bestattungsplatz des 1. Jahrtausends n. Chr. im Kaliningrader Gebiet. Bericht der Römisch-Germanischen Kommission, 85: 381–99.Google Scholar
Istvánovits, E. & Kulcsár, V. 2015. Animals of the Sarmatians in the Carpathian Basin (Archaeozoology Through the Eyes of Archaeologists). Materials in Archaeology, History and Ethnography of Tauria, 20: 49–78.Google Scholar
Jablonskis, I. 1986. Senkų senkapio žvalgomasis tyrinėjimas, Kretingos rajone 1986 m. Unpublished excavation report, file 861. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History.Google Scholar
Jankauskas, R. 1998. Kai kurie Lietuvos praeities populiacijų biosocialinės diferenciacijos rodikliai. Lietuvos archeologija, 15: 447–68.Google Scholar
Jankauskas, R., 2013. Šereitlaukio kapinyno 2008 m. antropologinės medžiagos tyrimų ataskaita. In: Zalepūgienė, A.. Šereitlaukio piliakalnio (A512P), Pagėgių sav., 2008 m. žvalgomųjų tyrimų ataskaita. Unpublished excavation report. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History.Google Scholar
Jaskanis, J. 1966. Human Burials with Horses in Prussia and Sudovia in the First Millenium of our Era. In: Antoniewicz, J., ed. Acta Baltico-Slavica, Archaeological Research on North-Eastern Poland and East Europe, 4. Białystok: Societas Scientiarum Bialostocensis, pp. 29–65.Google Scholar
Jaskanis, J. 2013. Szwajcaria. Cmentarzysko bałtyjskie kultury sudowskiej w północno-wschodniej Polsce [with summary in English] . Warszawa: Stowarzyszenie Archeologów Polskich Oddział w Warszawie, Państwowe Muzeum Archeologiczne w Warszawie, Muzeum Okręgowe w Suwałakach.Google Scholar
Johnstone, C.J., 2004. A Biometric Study of Equids in the Roman World (PhD dissertation, University of York Department of Archaeology). Available at <https://www.york.ac.uk/media/archaeology/documents/researchdegrees/phdthesis/CJohnstonePhDvol1.pdf> [accessed 12 February 2016].+[accessed+12+February+2016].>Google Scholar
Jovaiša, E. & Asadauskas, A. 1993. Dauglaukio katalogas, kapai [Dauglaukis burial ground, catalogue]. In: Jovaiša, E., ed. Nemuno delta. Tyrimai ir atradimai, 3. Dauglaukis: Vilniaus Pedagoginis universitetas, pp. 47–176.Google Scholar
Karczewska, M., Karczewski, M. & Gręzak, A. 2009. The Role of Horse Burials in the Bogaczewo Culture. Key Studies of Paprotki Kolonia Site 1 Cemetery, Northeast Poland. Archaeologia Baltica, 11: 56–88.Google Scholar
Kazakevičius, V. 1991. Kalniškių, Raseinių raj., Ariogalos apyl., kapinyno tyrinėjimų ataskaita. Unpublished excavation report, file, 1768. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History.Google Scholar
Kazakevičius, V. 1993. Plinkaigalio kapinynas (Plinkaigalis Burial Ground). Lietuvos archeologija, 10: 3–181.Google Scholar
Kobryń, H. & Świeżyński, K. 2011. Archaeozoological Description of Horses from the Cemetery at Nowinka. In: Kontny, B., Okulicz-Kozaryn, J. & Pietrzak, M., eds. Nowinka Site 1. The Cemetery from the Late Migration Period in Northern Poland. Gdańsk & Warszawa: Instytut Archeologii Uniwersytet Warszawski, Museum Archeologiczne w Gdańsku, pp. 145–65.Google Scholar
Kolda, J. 1936. Srovnávaci anatomie zviřat domácích se zřetelem k anatomii človĕka. Brno: J. Kolda.Google Scholar
Kontny, B., Okulicz-Kozaryn, J. & Pietrzak, M. 2011. Nowinka Site 1. The Cemetery from the Late Migration Period in Northern Poland. Gdańsk & Warszawa: Instytut Archeologii Uniwersytet Warszawski, Museum Archeologiczne w Gdańsku.Google Scholar
Krysiak, K. & Serwatka, S., 1970. Groby koni w jaćwieskich kurhanach z Korklin na Suwalszczyźnie. Rocznik Białostocki, 9 (1968–1969): 211–28.Google Scholar
Kulikauskas, P. 1968. Kurmaičių kapinynas. In: Tautavičius, A., ed. Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai. Vilnius: Mintis, pp. 12–56.Google Scholar
Kurila, L. 2015. Žmonių kaulų iš Rytų Lietuvos pilkapių AMS 14C datavimas: rezultatai, perspektyvos. Lietuvos archeologija, 41: 45–80.Google Scholar
La Baume, W. 1944. Altpreußische Zaumzeug. Alt Preußen, 9: 2–19.Google Scholar
Lau, N. 2014. Die Pferdegeschirre. Germanische Zaumzeuge und Sattelgeschirre als Zeugnisse kriegerischer Reiterei im mittel- und nordeuropäischen Barbaricum. Das Thorsberger Moor. Band 1. Schleswig: Verein zur Förderung des Archäologischen Landesmuseums, Schloss Gottorf.Google Scholar
Levine, M. 1982. The Use of Crown Height Measurements and Eruption Wear Sequences to Age Horse Teeth. In: Wilson, B., Grigson, C. & Payne, S., eds. Ageing and Sexing Animal Bones (BAR British Series 109). Oxford: British Archaeological Reports, pp. 223–50.Google Scholar
Loumand, U. 2006. The Horse and its Role in Icelandic Burial Practices, Mythology, and Society. In: Andrén, A., Jennbert, K. & Raudvere, C., eds. Old Norse Religion in Long-term Perspectives. Origins, Changes, and Interactions. An International Conference in Lund, Sweden, June 3–7, 2004. Lund: Nordic Academic Press, pp. 130–34.Google Scholar
Macijauskienė, V., Juras, R. 2003. An Attempt at Analysing the Selected Traits of Body Conformation, Growth, Performance and Genetic Structure of Lithuanian Native Žemaitukai Horse, the Breed Being Preserved from Extinction. Animal Science Papers and Reports, 21: 35–46.Google Scholar
May, E. 1985. Widerristhöhe und Langknochenmaße bei Pferden – ein immer noch aktuelles Problem. Zeitschrift für Säugertierkunde, 50: 368–82.Google Scholar
Michelbertas, M. 1968. Rūdaičių I kapinynas. In: Tautavičius, A., ed. Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai. Vilnius: Mintis, pp. 73–115.Google Scholar
Michelbertas, M. 1986. Senasis geležies amžius Lietuvoje I–IV amžius. Vilnius: Mokslas.Google Scholar
Müller, H-H. 1980. Zur Kenntnis der Haustiere aus Völkerwanderungszeit im Mittelelbe-Saale Gebiet. Zeitschrift für Archäologie, 14: 145–72.Google Scholar
Navickaitė-Kuncienė, O. 1968. Reketės kapinynas. In: Tautavičius, A., ed. Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai. Vilnius: Mintis, pp. 161–83.Google Scholar
Nowakowski, W. 2009. Horse Burials in Roman Period Cemeteries of the Bogaczewo Culture. Archeologia Baltica, 11: 115–29.Google Scholar
O'Connor, T. 2000. The Archaeology of Animal Bones. College Station (TX): Texas A & M University Press.Google Scholar
Oexle, J. 1992. Studien zu merowingerzeitlichem Pferdegeschirr am Beispiel der Trensen. Germanische Denkmäler der Völkerwanderungszeit, Serie A, 16. Mainz am Rhein: P. von Zabern.Google Scholar
Paaver, K. 1965. Formirovanie teriofauny i izmentchivostj mlekopitaiuschich v Pribaltike v Holocene. Tartu: Akademiya Nauk Estonskoi SSR.Google Scholar
Petkus, M. 2012. Smalininkų kapinyno (33212), Jurbarko raj. sav., Smalininkų mstl., Liepų ir Beržų g., 2012 m. detaliųjų archeologinių tyrimų ataskaita. Unpublished excavation report. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History.Google Scholar
Philippsen, B. 2013. The Freshwater Reservoir Effect in Radiocarbon Dating. Heritage Science: 1(24): 1–19.Google Scholar
Piątkowska-Małecka, J. 2000. Pochówki końskie na obszarze Polski północno-wschodniej w I tysiącleciu n.e. Swiatowit Archaeologia pradziejowa i średniowieczna. Archaeologia Polski, 2(43), B:186–97.Google Scholar
Piličiauskas, G. 2012. Lietuvos neolito ir ankstyvųjų metalo laikotarpio chronologija naujų radiometrinių datų šviesoje. Lietuvos archeologija, 38: 11–52.Google Scholar
Piličiauskas, G. & Heron, C. 2015. Aquatic Radiocarbon Reservoir Offsets in Lithuania. Radiocarbon, 57: 539–56.Google Scholar
Piličiauskienė, G. 2013a. Sudegintų gyvulių kaulų analizės ataskaita. In: A. Zalepūgienė. Šereitlaukio piliakalnio (A512P), Pagėgių sav., 2008 m. žvalgomųjų tyrimų ataskaita. Unpublished excavation report. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History.Google Scholar
Piličiauskienė, G. 2013b. Zooarcheologinės medžiagos iš Kernavės senovės gyvenvietės ir senojo miesto vietos 2010 m. tyrinėjimų analizės rezultatai. In: R. Vengalis, Kernavės senovės gyvenvietėje (16316), Kernavės senojo miesto vietoje (24567) ir Semeniškių senovės gyvenvietėje II 24574 (Širvintų raj.) 2010 m. vykdytų archeologinių tyrinėjimų ataskaita. Unpublished excavation report, file 5940. Vilnius:Archive of Lithuanian Institute of History, pp. 109–11.Google Scholar
Piličiauskienė, G. 2014. Zooarcheologinės medžiagos tyrimai. In: Daubaras, M., Pašatrijo piliakalnio su gyvenviete (24531) (Telšių r. sav.) teritorijos 2012 m. detaliųjų archeologinių tyrimų ataskaita. Unpublished excavation report, file 6561/2. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History, pp. 199–208.Google Scholar
Piličiauskienė, G. 2016. Zooarcheologinės medžiagos tyrimai. In: D. Kontrimas, Alytaus piliakalnio su gyvenviete (22599), gyvenvietės (22600) teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio, Alytaus m., detaliųjų archeologinių tyrimų 2015 m. ataskaita. Unpublished excavation report. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History.Google Scholar
Piličiauskienė, G., Veličkaitė, S., Daugnora, L. 2006. VII–XVII a. Lietuvos arkliai (pagal plaštakų ir pėdų kaulų osteometrinę analizę). Veterinarija ir zootechnika, 33: 8–15.Google Scholar
Poole, K. 2013. Horses for Courses? Religious Change and Dietary Shifts in Anglo-Saxon England. Oxford Journal of Archaeology, 32: 319–33.Google Scholar
Puhvel, J 1989. Comparative Mythology. Baltimore and London: Johns Hopkins University Press.Google Scholar
Randsborg, K. 2014. SPIRALS! Calendars in the Bronze Age in Denmark [online]. Available at: <http://www.rockartscandinavia.com/images/articles/randsborga9.pdf > [accessed 22 May 2016].+[accessed+22+May+2016].>Google Scholar
Reich, C. 2009. The Cemetery of Oberhof (Aukštkiemiai): Horse Graves and Equestrian Equipment. Archaeologia Baltica, 18: 206–16.Google Scholar
Reimer, P.J., Bard, E., Bayliss, A., Beck, J.W., Blackwell, P.G., Bronk Ramsey, C., Buck, C.E., Cheng, H., Edwards, R.L., Friedrich, M., Grootes, P.M., Guilderson, T.P., Haflidason, H., Hajdas, I., Hatté, C., Heaton, T.J., Hoffmann, D.L., Hogg, A.G., Hughen, K.A., Kaiser, K.F., Kromer, B., Manning, S.W., Niu, M., Reimer, R.W., Richards, D.A., Scott, E.M., Southon, J.R., Staff, R.A., Turney, C.S.M. & van der Plicht, J. 2013. IntCal13 and Marine13 Radiocarbon Age Calibration Curves, 0–50,000 years cal bp . Radiocarbon, 55: 1869–87.Google Scholar
Salvatori, F. 2012. Late Antique and Early Medieval Animal Burials in Italy. In: Pluskowski, A., ed. The Ritual Killing and Burial of Animals. European Perspectives. Oxford: Oxbow, pp. 89–99.Google Scholar
Serwatka, S. 2007. Horse Remains. In: Bitner-Wróblewska, A.. Netta a Balt Cemetery in Northeastern Poland. Monumenta Archaeologica Barbarica, XII. Warszawa: Państwowe Muzeum Archeologiczne w Warszawie, Fundacja Monumenta Archaeologica Barbarica, pp. 142–45.Google Scholar
Shiroukhov, R.A. 2012. Prussian Graves in the Sambian Peninsula, with Imports, Weapons and Horse Harnesses, from the Tenth to the Thirteenth Century: The Question of the Warrior Elite. Archaeologia Baltica, 18: 224–55.Google Scholar
Shuvalov, P.V. 2014. Dva zheleznykh stremeni [Two Iron Stirrups]. In: Sinitsyn, A.A. & Kholod, M.M., eds. ΚΟΙΝΟΝ ΔΩΡΟΝ. Issledovaniia i esse v chest’ 60-letnego iubileia Valeriia Pavlovicha ot druzei i koleg [Studies and Essays in Honour of Valerii P. Nikonorov on the Occasion of his Sixtieth Birthday Presented by Friends and Colleagues] . St. Petersburg State University Faculty of Philology, pp. 568–76.Google Scholar
Šimėnas, V. 1999. Barzūnų kapinyno, Šilutės raj. 1999 m. kasinėjimų ataskaita. Unpublished excavation report, file 3490. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History.Google Scholar
Šimėnas, V. 2000. Barzūnų kapinyno, Tauragės apskr., Pagėgių seniūnija 2000 m. kasinėjimų ataskaita. Unpublished excavation report, file, 3646. Vilnius: Archive of Lithuanian Institute of History.Google Scholar
Skvortsov, K. 2013. ‘The Amber Coast Masters’: Some Observations on Rich Burials in the Sambian-Natangian Culture c. ad 500. In: Krapunov, I. & Stylegar, F-A, eds. Inter Ambo Maria. Northern Barbarians from Scandinavia Towards the Black Sea. Kristiansand: Dolya Publishing House, pp. 352–64.Google Scholar
Statuta Lithuaniae 1529. Lietuvos Statutas [The Statutes of Lithuania] . Vilnius: Artlora: 2002, pp. 36–215.Google Scholar
Stella, E. 2004. Apie Prūsijos senybes [About Ancient Prussia]. Translated from the Latin [published in 1518] by M. Čiurinskas. Vilnius: Aidai.Google Scholar
Szymański, P. 2005. Mikroregion osadniczy z okesu wpływów rzymskich w rejonie jeziora Sałęt na Pojezierzu Mazurskim. Światowit Supplement Series P: Prehistory and Middle Ages, 10. Warsaw: Institute of Archaeology.Google Scholar
Tautavičius, A. 1981. “Kunigaikščio” kapas. Lietuvos archeologija, 2: 18–43.Google Scholar
Uerpmann, H-P. 1973. Animal Bone Finds and Economic Archaeology: A Critical Study of ‘Osteo-Archaeological’ Method. World Archaeology, 4: 307–22.Google Scholar
Vaitkunskienė, L. 1981. Žirgų aukos Lietuvoje. Lietuvos archeologija, 2: 58–77.Google Scholar
Vaitkunskienė, L., 1995. Pagrybio kapinynas. Monografija. Lietuvos archeologija , 13: 3–194.Google Scholar
Veličkaitė, S. 2006. V–XVII a. Lietuvos arklių plaštakų ir pėdų osteometrinė analizė bei biologinio amžiaus nustatymas pagal dantų struktūrą. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai, veterinarinė medicina (12B). Lietuvos veterinarijos akademija (unpublished PhD dissertation, Lithuanian Veterinary Academy in Kaunas).Google Scholar
von den Driesch, A. 1976. A Guide to the Measurement of Animal Bones from Archaeological Sites (Peaboby Museum Bulletin, 1). Cambridge (MA): Peaboby Museum of Archaeology and Ethnology, Harvard University.Google Scholar
Werner, J. 1977. Der Grabfund von Taurapilis, Rayon Utna (Litauen) und die Verbindung der Balten zum Reich Theoderichs. In: Kossak, G. & Reichstein, J., eds. Archäologische Beiträge zur Chronologie der Völkerwanderungszeit. Bonn: Habelt, pp. 87–92.Google Scholar
Westerdahl, C., 2009. The Horse as a Liminal Agent. Archaeologia Baltica, 11: 314–27.Google Scholar
Wilbers-Rost, S. 1994. Pferdegeschirr der römischen Kaiserzeit in der Germania libera. Zur Entstehung, Entwicklung und Ausbreitung des Zaumzeugs mit Zügelketten”. Oldenburg: Isensee.Google Scholar
Zinoviev, A.V. 2009. Horses from two Burials in Samland and Natangen (Second Century, Kaliningraskaia Province, Russia). Archeologia Baltica, 11: 50–55.Google Scholar